POPIERUKAS

Simboline prasme popierių galima sieti su žingeidumu bei intelektu. Istorijoje popierius vystėsi daugiausia minčių raiškos ir sklaidos raštu ar piešiniu pagrindu. Galiausiai ilgos ir itin prasmingos jo formavimosi raidos dėka šiame amžiuje popierius yra daugiau nei pagalbinė priemonė mintims išdėstyti: jis tampa minčių objektu ir įgauna jų išraiškos formą – funkcionalaus ir/arba poetiško kūrinio pavidalą. Tokiu būdu popierius įveikia kalbos (rašto) barjerą ir geba perduoti informaciją panašiai kaip šokis ar muzika - universalia kalba.

Žinoma, visa tai yra žmogaus tikslų bei vertybių suvokimo pasekmė.

Sąmoningas ar ne, bet žmogaus siekis išsaugoti popierių savo aplinkoje atspindi jo neblėstančią vertę. Ir tai neturėtų apie šios medžiagos išskirtinį „brandumą“. Juk lyginti popierių, įveikusį kelių tūkstantmečių kelią, su naujesnėmis, nors kartais ir populiaresnėmis, medžiagomis, būtų tolygu lyginti konjakus su nebūtinu brandinti brendžiu. Šiame sugretinime galima įžvelgti skonio, kvapo, spalvos pojūčių skirtumus. Pojūčiai, kalbant apie popierių, taip pat yra neapsakomai svarbūs, nes inspiruoja emocijas, padedančias geriau suprasti save ir pasaulį. O kiekvienas jį suvokiame savaip.

Taigi, „užrašykime“, ką norime pasakyti, kas yra mūsų viduje, kas mums yra svarbu... Juk tam ir yra popierius!

dizainerė Brigita Strazdaitė